„Kristui įdomu ne kiek kartų gyvenime susvyruojame ar suklumpame, bet kiek kartų jo padedami vėl atsitiesiame“, – šiuos Benedikto XVI žodžius ir jo ypatingą dvasinį ryšį su Kristaus veidu – pasaulį apšviečiančia šviesa – gedulingose Mišiose už mirusį popiežių emeritą apžvelgė vienas iš žinomiausių gyvų Italijos teologų Bruno Forte, Italijos Kiečio-Vasto arkivyskupas.
Arkivyskupas B. Forte sekmadienį, sausio 15 d., Mišias už mirusį Benediktą aukojo Kristaus veido bazilikoje, Peskaros provincijoje. Bazilika yra garsus piligrimų traukos centras dėl joje laikomos Kristaus atvaizdo relikvijos, Manopelio Kristaus veido ikonos.
Nuo XVI amž. šis beveik žmogaus veido dydžio Jėzaus atvaizdas ant mažo, perregimo jūros šilko audinio (0,17 x 0,24 m.) laikomas Peskaros provincijos miestelyje Manopelyje.
XIII a. popiežius Inocentas III nešė šį Kristaus veido atvaizdą procesijoje iš Šv. Petro bazilikos į netoliese esančią saksų Šv. Dvasios bažnyčią, šiuo atvaizdu palaimino prie pat esančios (ir dar šiandien tebeveikiančios) jo atnaujintos ir išplėstos ligoninės pacientus. Pasak B. Forte, Inocento III gestas liudijo gydymo malonę, tikėjimo akimis sklindančią iš Išganytojo veido, vaisingą adoravimo ir užtarimo maldą priešais Manopelio Kristaus veido ikoną.
Kitas popiežius, gruodžio 31 d. susitikti su Viešpačiu išėjęs Benediktas XVI, 2006 metais apsilankė Manopelyje. Piligrimystė į baziliką ir Kristaus atvaizdas joje padarė jam tokį didelį įspūdį, kad jis parašė labai gražią maldą, kurią vizito metinių proga atsiuntė bazilikai, ir panorėjo šio atvaizdo reprodukciją nuolat turėti prie savęs.
Malonė ir ramybės dvasia, sklindanti iš Kristaus veido bazilikoje leidžia geriau suprasti nepaprasto Benedikto XVI prisirišimo prie Manopelio Kristaus veido priežastis.
Joje iš priskėlusio Kristaus veido, paženklinto skausmo, bet kartu ramaus ir švytinčio, spindi žmogaus Atpirkėjo šviesa. Kiekvienas gali šią šviesą priimti į savo širdį, kad ji apšviestų gyvenimą, kiekvienas iš jos išeina veikiamas stipraus troškimo visiems paliudyti šio Veido šviesą, kad daugelį palydėtų į susitikimą su Viešpačiu, kuris iš vidaus giliai pakeičia gyvenimą ir padaro mus dangiškąją tėvynę įsimylėjusiais piligrimais, pažymėjo teologas ir pridūrė: dangiškąją tėvynę, į kurią įžengė ir kurioje mus užtaria Šventasis Tėvas Benediktas.
Mirusio popiežiaus Benedikto žodžiais tariant, „kas tiki į Jėzų, tikrai ne visą laiką mato vien tiktai gyvenimo šviesą, tačiau visuomet yra aiški šviesa, apšviečianti kelią ir vedanti į gyvenimo pilnatvę“. „Jei tikime, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, kuris išgydė ligonius, prikėlė mirusius ir net jis pats prisikėlė iš kapo ir tikrai yra gyvas, tuomet suvokiame, kad jis yra šviesa ir visų pasaulyje šviesų šaltinis“. Tik Kristus gali sakyti „Aš – pasaulio šviesa“. Tik dėl jo ir mes galime vis iš naujo tapti šviesa“.
Viešpats, kuris žvelgia į mus iš šio švento kontempliuojamo Jėzaus atvaizdo, teapšviečia ir mus savo šviesa, teišgelbsti nuo blogio, savo malone mus padarydamas šviečiančiais jo šviesa, kad būtų išgelbėta kiekviena būtybė, Mišių homilijoje pasakė B. Forte, Kiečio-Vasto arkivyskupas. (SAK / Vatican News)
